[qode_elements_holder number_of_columns=”one_column”][qode_elements_holder_item vertical_alignment=”middle” advanced_animations=”no” item_padding=”90px” item_padding_1280_1440=”50px” item_padding_1024_1280=”50px” item_padding_768_1024=”50px” item_padding_600_768=”30px” item_padding_480_600=”30px” item_padding_480=”30px”]

Priėmimo į doktorantūrą disertacijos tematikos pateikimo pagrindimas

Mokslo sritis-Socialiniai mokslai (kodas- S005).

Mokslo kryptis- Sociologija (kodas-05S).

Mokslo šaka- Kultūros antropologija ir etnologija (kodas-S220).

Tematika atliepia klasikines  sociokultūrinėje antropologijoje  regionų studijų, mobilumo, galios raiškos, tarpkultūrinio supratimo ir konfliktų kryptis ir specifiškai akcentuoja socialinės ir kultūrinės kaitos problematiką, kuri apima šiuolaikiniame pasaulyje aktualius ir tebesitęsiančius pokolonijinius bei posocialistinės transformacijos bei paūmėjusios globalizacijos sukeltas socialines problemas. Tie pokyčiai išjudino ne tik nusistovėjusius (pra)gyvenimo būdus, vedė prie ekonomines neformalių socio-ekonominių santykių suvešėjimo bei lokalinių politinių hierarchijų persigrupavimo, bet ir sukūrė  specifines praeities vizijas, kurios balansuoja tarp nostalgijos senajam „autentiškumui“ ir fundamentaliai kritiško kolonijinės/socialistinės praeities vertinimo. 

Minėti procesai sukuria unikalias transnacionalizmo ir kitokias mobilumo formas, kurios įtakoja nacionalinių, regioninių, lokalinių bei pačių įvairiausių  grupinių identitetų politikas bei multikultūralizmo  ar kultūrinio pliuralizmo,  adaptuojančio kultūrinių modelių  įvairovę, plėtrą.   

Šios tematinės tyrimo grupės mokslininkai tyrinėja Rytų, Centrinėje Europoje ir Vakarų Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Pietų Azijoje. 

Šioje – socialinės ir kultūrinės antropologijos kryptyje – prioritetinė tyrimų metodologija yra antropologinis lauko tyrimas(etnografija). Tematiškai daugiausiai dėmesio skiriama šiems aspektams:

– tarptautinė migracija ir  transnacionalizmas: diasporinės bendruomenės, socialiniai tinklai  ir multikultūralizmas;

– valstybės ir visuomenės socialinių transformacijų epochoje: socialinis pasitikėjimas, socialinė fragmentacija ir atskirtis; 

– socialinių ir kultūrinių identitetų daryba ir raiška: identifikacijos procesai ir lokalinių, etninių, autochtonų, nacionalinių  ir kt. identitetų (re)konfigūracijos;

– socialinė ir kultūrinė atmintis, etnoistorija, kultūriniai kontaktai-ribos-konfliktai ir kultūrinis paveldas;

– socialinių ir kultūrinių identitetų galia(politika) ir viešosios socialinės ir kultūros politikos formavimas.

[/qode_elements_holder_item][/qode_elements_holder]