Projektas „Prievartinės migracijos iš Lietuvos diasporos Rytuose ir jų tapatybė: Užvolgio ir Kazachstano atvejai“ (DIARYTA)
Koordinuojanti institucija: Vilniaus universitetas.
Projekto vadovas: Loreta Vilkienė (Vilniaus universitetas).
Projekto vykdytojai: Vytis Čiubrinskas (Vilniaus universitetas), Jolanta Kuznecovienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), Irena Šutinienė (Lietuvos socialinių tyrimų centras)
Projekto pradžia: 2020 – 07 – 01. Projekto pabaiga: 2022 – 12 – 31
Projekto idėja – atskleisti skirtingais istorijos laikotarpiais prievartinę migraciją į Rusiją (Saratovo sritis) ir Kazachstaną (Karaganda) patyrusių lietuvių palikuonių etnokultūrinės tapatybės išlaikymo strategijas ir modelius per tarpdisciplininę prieigą. Į Rusijos Saratovo sritį lietuviai buvo tremiami po 1863 m. sukilimo, kur įkūrė Čiornaja Padinos ir Litovkos kaimus. Šiuo metu Litovkos kaimo nebėra likę, tačiau Čiornaja Padinoje vis dar gyvena lietuvių kilmės žmonių, kurie stengiasi išlaikyti savo lietuviškumą. Tremtį į Karagandą lietuviai patyrė po Antrojo pasaulinio karo. Dalis tuometinių tremtinių palikuonių (apie 2,5 tūkst.) Karagandoje gyvena ir šiuo metu, vykdo aktyvią su lietuvybe susijusią veiklą, pvz., 2003 m. buvo įkurta Lietuvių kultūros draugija, veikia lietuvybės muziejus ir pan. Taigi būtų tiriami du skirtingi prievartinės migracijos atvejai, kurių bendras bruožas – lietuviškos etnokultūrinės tapatybės išlaikymas ir perdavimas per kartas. Projekte taip pat būtų siekiama atskleisti, kokia grįžusiųjų iš tremties vietų pačių tremtinių ar jų palikuonių veikla padeda palaikyti etnokultūrinę diasporos tapatybę, kokią reikšmę tai turi diasporai. Taigi abi tiriamas diasporas sieja tai, kad jos susiformavusios po prievartinės migracijos, o tokių diasporų žmonių yra ryški trauminė tapatybė, kuri perduodama per kartų ir komunikacinę atmintį (angl. generational memory ir communicave memory (Connerton1989; Creet, Kitzmann 2014)). Suprantama, kad abu atvejai yra ir skirtingi, tačiau atvejų skirtingumas gali bū traktuojamas kaip šio tyrimo privalumas, nes bus siekiama ir susieti atminties ar etniškumo skirtumus su gyvenimo svetur trukmės ar kontekstų skirtumais. Be to, atvejų palyginimas įjungia ne tik panašumų, bet ir skirtumų analizę, kuri yra ne mažiau informatyvi (Flick 2014, 95-96). Abu atvejai būtų išanalizuoti ir aprašyti mokslo studijoje, be to, 5 mokslo straipsniuose (iš jų 2 – anglų kalba), aptarti 5 tarptautinių konferencijų pranešimuose, be to, būtų surengtas mokslinis seminaras, į kurį būtų kviečiama ne tik mokslininkų bendruomenė, bet ir, pvz., ŠMSM, URM, KM specialistai. Taip pat plačiajai visuomenei būtų parengti 2 mokslo populiarinimo straipsniai.
Projekto tikslas – išanalizuoti Užvolgio ir Kazachstano lietuvių kilmės diasporos etniškumo išlaikymo resursus bei praktiką per kolektyvinės atminties, kalbinės savimonės ir kalbų praktikos prizmę, taip pat per vietinės inkultūracijos ir socializacijos procesus, etninių bendruomenių ir socialinių tinklų veikimą daugiakultūrinėje aplinkoje ir nustatyti etninės tapatybės raiškos modelius ir jų kaitą trim rakursais: socialinės antropologijos, sociologijos ir sociolingvistikos.
Tiriamoji medžiaga: 1) Čiornaja Padinos bei kt. Saratovo srities gyvenviečių ir Karagandos lietuvių diasporos žmonių autobiografiniai ir pusiau struktūruoti interviu; 2) iš tikslinių tremties vietų į Lietuvą grįžusių tremtinių ir (ar) jų palikuonių interviu; 3) publikuotų šaltiniai apie tikslines tremties vietas ir įvairaus pobūdžio dokumentai; 4) vaizdinė (filmuota, fotografuota) su lietuvybe siejama medžiaga (kalbinio kraštovaizdžio, kultūros artefaktai); 5) suarchyvuota 1963 m., 1994 m. ir 2013 m. ekspedicijų į Čiornaja Padiną ir kt. garso ir vaizdo medžiaga. Be to, bus taikomi ir šie kokybiniai tyrimo metodai: 1) stebėjimo metodai; 2) verbalinio diskurso (naratyvo) analizė, 3) vaizdinio diskurso analizė, 4) dokumentų analizė.