Priėmimo į doktorantūrą disertacijos tematikos pateikimo pagrindimas

Mokslo sritis-Socialiniai mokslai (kodas- S005)

Mokslo kryptis- Sociologija (kodas-05S)

Mokslo šaka- Kultūros antropologija ir etnologija (kodas-S220)

Doktorantūros tematika atliepia klasikines  sociokultūrinėje antropologijoje  regionų studijų, mobilumo, galios raiškos, tarpkultūrinio supratimo ir konfliktų kryptis ir specifiškai akcentuoja socialinės ir kultūrinės kaitos problematiką, kuri apima šiuolaikiniame pasaulyje aktualius ir tebesitęsiančius pokolonijinius bei posocialistinės transformacijos bei paūmėjusios globalizacijos sukeltas socialines problemas. Tie pokyčiai išjudino ne tik nusistovėjusius (pra)gyvenimo būdus, vedė prie ekonomines neformalių socio-ekonominių santykių suvešėjimo bei lokalinių politinių hierarchijų persigrupavimo, bet ir sukūrė  specifines praeities vizijas, kurios balansuoja tarp nostalgijos senajam „autentiškumui“ ir fundamentaliai kritiško kolonijinės/socialistinės praeities vertinimo.

Minėti procesai sukuria unikalias transnacionalizmo ir kitokias mobilumo formas, kurios įtakoja nacionalinių, regioninių, lokalinių bei pačių įvairiausių  grupinių identitetų politikas bei multikultūralizmo  ar kultūrinio pliuralizmo,  adaptuojančio kultūrinių modelių  įvairovę, plėtrą.   

Šios tematinės tyrimo grupės mokslininkai tyrinėja Rytų, Centrinėje Europoje ir Vakarų Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Pietų Azijoje. 

Šioje – socialinės ir kultūrinės antropologijos kryptyje – prioritetinė tyrimų metodologija yra antropologinis lauko tyrimas(etnografija). Tematiškai daugiausiai dėmesio skiriama šiems aspektams:

– tarptautinė migracija ir  transnacionalizmas: diasporinės bendruomenės, socialiniai tinklai  ir multikultūralizmas;

– valstybės ir visuomenės socialinių transformacijų epochoje: socialinis pasitikėjimas, socialinė fragmentacija ir atskirtis; 

– socialinių ir kultūrinių identitetų daryba ir raiška: identifikacijos procesai ir lokalinių, etninių, autochtonų, nacionalinių  ir kt. identitetų (re)konfigūracijos;

– socialinė ir kultūrinė atmintis, etnoistorija, kultūriniai kontaktai-ribos-konfliktai ir kultūrinis paveldas;

– socialinių ir kultūrinių identitetų galia(politika) ir viešosios socialinės ir kultūros politikos formavimas.

VDU Socialinės antropologijos magistrantūros programos absolventų bei SAC bendradarbių/ partnerių apgintos disertacijos:

  1. Vyšniauskas Vidmantas. 2022. Pietryčių Lietuvos gyventojų etninis ir nacionalinis identifikavimasis. VDU.
  2. Liutkevičius Eugenijus. 2020. Transformation of Evangelicalism: The Ukrainian Case. Birmingamo universitetas.
  3. Matulevičius Saulius. 2020. Religious Change after Totalitarianism. Cultural Trauma and the Inner Healing Movement in Post-socialist Lithuania. VDU.
  4. Jonutytė Kristina. 2019. Beyond Reciprocity: Giving and Belonging in the Post-Soviet Buddhist Revival in Ulan-Ude (Buryatia). Max Planck institutas.
  5. Petrusevičiūtė- Kalėdienė Agnė. 2018 “Naujųjų baltų” subkultūrinio lauko atsiradimas ir raida. VDU.
  6. Stepušaitytė Vitalija. 2017. Meaning of Home: Lithuanian Women in Scotland. Heriot-Watt universitetas.
  7. Garalytė Kristina. 2016. Indijos dalitų studentų judėjimas: nuo identiteto politikos iki kontrkultūros.VDU.
  8. Pranaitytė-Wergin Lina. 2016. The Church, the Priest, the Living and the Dead; Exchange Practices among Lithuanian Rural Catholics. Martyno Liuterio universitetas.
  9. Petrušauskaitė Vita. 2014. Ankstyvas romų vaikų pasitraukimas iš švietimo sistemos Vilniaus mieste: švietimo lauko analizė. VU ir LSTC.
  10. Celešiūtė  Ingrida. 2013. Transnacionalus mobilumas kaip moterų (pra)gyvenimo būdas : Lietuvos slaugytojos Norvegijoje. VDU.
  11. Berniūnas Renatas. 2012. Folk psychology of the self and afterlife beliefs: the case of Mongolian Buddhists. Queen’s universitetas.
  12. Kripienė Ieva. 2012. Identitetų konstravimas transnacionalinėje migracijoje : šiuolaikiniai imigrantai iš Lietuvos Jungtinėse Amerikos Valstijose. VDU.
  13. Bartušienė Daiva. 2011. Prieglobsčio etnografija : pabėgėlių sveikatos priežiūros patirtys Lietuvoje. VDU.
  14. Vandzinskaitė Deivida. 2011. Mokymosi tarnauti bendruomenėje sociokultūrinė adaptacija. Šiaulių universitetas.
  15. Daukšas Darius. 2010. Transnacionalizmo iššūkiai pilietybei ir etniškumui šiuolaikinėje Lietuvoje: Lietuvos tautinių mažumų ir Lietuviškos migracijos atvejai. VDU.
  16. Harboe Knudsen Ida. 2010. Effects of Legal Changes in the Lithuanian Countryside after the Entrance to the EU. Max Planck institutas.
  17. Vonderau Asta. 2010. Leben im ‚neuen Europa’. Konsum, Lebensstile und Körpertechniken im Postsozialismus. Humboldt universitetas.
  18. Liubinienė Neringa. 2009. Migrantai iš Lietuvos Šiaurės Airijoje: “savos erdvės” konstravimas. VDU.
  19. Klumbytė Neringa. 2006. Balsavimo etnografiniai tyrimai: nostalgija, tapatybė ir populiari politika posocialistinėje Lietuvoje. Pitsburgo Universitetas.
  20. Šliavaitė Kristina. 2005. From Pioneers to Target Group: Social Change, Ethnicity and Memory in a Lithuanian Nuclear Power Plant Community. Lundo universitetas.
  21. Lankauskas Gediminas. 2003. Ambivalent Transitions from East to West: Modernity and National Identity at the Post-Soviet Lithuanian Wedding.Toronto universitetas. 
  22. Hohnen Pernille. 1998. A market out of place? Remaking economic, social, and symbolic boundaries in post-communist Lithuania. Kopenhagos universitetas.