Tarptautinis projektas „(Re)migrantų socialinės perlaidos visuomenės gerovės augimui: iššūkiai ir patirtys lyginamojoje perspektyvoje“ (REMIT)
Koordinuojanti institucija: Vytauto Didžiojo universitetas.
Projekto vadovas: Vytis Čiubrinskas.
Projekto vykdytojai: Violetta Parutis (Essex universitetas), Caroline Hornstein-Tomič (Socialinių tyrimų institutas Ivo Pilar), Marta Buler (SWPS Socialinių ir humanitarinių mokslų universitetas), Ingrida Gečienė-Janulionienė (VšĮ Socialinių inovacijų institutas), Sandra Kanopkaitė (VšĮ Socialinių inovacijų institutas).
Projekto partneris: Všį Socialinių inovacijų institutas.
Projekto pradžia: 2020 – 12 – 31. Projekto pabaiga: 2021 – 12 – 31
Lietuva ir kitos posocialistinės šalys (pvz. Lenkija ir Kroatija) dėl masinės emigracijos yra netekę ženklios dalies savo gyventojų. Dažniausiai išvyksta jauni, išsilavinę ir ekonomiškai aktyvūs žmonės, tad šalys kenčia dėl mažėjančios darbo jėgos, protų nutekėjimo, visuomenės senėjimo ir pan. Migracijos sukeliamų problemų diskursas yra vyraujantis šių šalių politikoje, žiniasklaidoje ir moksliniuose tyrimuose, visgi pastarąjį dešimtmetį vėl atkreipiamas dėmesys į pozityvų (re)migrantų vaidmenį kilmės šalių gyvenime. Nors daugiau prisidedama prie artimųjų gerbūvio siunčiant finansines perlaidas, tačiau būtina kelti klausimus, kokiais kitais būdais (re)migrantai gali prisidėti prie savo kilmės šalių visuomenės gerovės augimo.
Projekto tikslas: kompleksiškai ištirti (re)migrantų socialinių perlaidų poveikį savo kilmės šalių visuomenės gerovės augimui analizuojant jų raišką, iššūkius ir patirtis lyginamojoje posocialistinių šalių perspektyvoje.
Projekto uždaviniai:
1. Išnagrinėjus tarptautinę tyrimų patirtį, parengti (re)migrantų socialinių perlaidų tyrimų teorinę prieigą ir metodologiją, kuri galėtų būti taikoma kartotiniams ir tarptautiniams lyginamiesiems tyrimams;
2. Nustatyti socialinių perlaidų raiškos būdus: veikėjus, formas, procesą, poveikį kilmės šalies gyventojų vertybėms ir kasdieniniam elgesiui;
3. lštirti socialinių perlaidų poveikį viešajam, privačiam ir nevyriausybiniam sektoriams, nagrinėjant valstybinių ir NVO programų vaidmenį mobilizuojant (re)migrantų indėlį;
4. Nustatyti veiksnius, lemiančius (re)migrantų socialinių perlaidų formas ir perdavimo procesą;
5. lšnagrinėti (re)migrantų migracijos kultūros, tapatybės, moralinių laikysenų ir emocijų sąsajas su socialinių perlaidų aktyvumu;
6. lšnagrinėti migracijos diskursų vaidmenį viešojoje erdvėje ir (re)migrantų socialiniuose tinkluose socialinių perlaidų perdavimo procese;
7. Pateikti rekomendacijas (re)migrantų įtraukimo politikos formuotojams.
Šis tarptautinis tyrimas padės užpildyti šios srities tyrimų spragą Lietuvoje bei Centrinėje ir Rytų Europoje, sukurs metodologinį ir empirini pagrindą sisteminiams socialinių perlaidų ir jų poveikio tyrimams Lietuvoje, sustiprins diasporos įtraukimo į kilmės šalies visuomenes gerovės didinimo politiką ir prisidės prie šios temos mokslinių diskusijų užsienyje.
Returning – Remitting – Receiving
Social remittances of transnational (re)migrants to Croatia, Lithuania, and Poland
Vytis Čiubrinskas, Ingrida Gečienė-Janulionė, Caroline Hornstein Tomić, Violetta Parutis (Eds.)
Knygą galima įsigyti paspaudus čia.
1863 m. sukilimo tremtinių kultūrinis paveldas ir lietuviškasis identitetas Rusijos Saratovo krašte
2013-2019
Projektą koordinuojanti institucija: VDU Socialinės Antropologijos Centras. Projekto koordinatorius- Vytis Čiubrinskas.
Projekto partneris: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.
Finansuojančios institucijos: Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir Kazickų šeimos fondas.
Šiuo projektu siekiama sukaupti dokumentinės, etnoistorinės, biografinės, pasakojamosios bei vizualinės medžiagos bei kt. duomenų apie Rusijos Saratovo krašto lietuvių tremtinių kultūrinį paveldą ir tapatybę, projektą vykdant tarp 1863 metų sukilimo dalyvių palikuonių, jų tremties vietose, Saratovo krašte, taip pat Lietuvoje, jų grįžimo vietose, nes dalis jų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1921-1923 m. apsigyveno Vilkaviškio, Kėdainių, Pasvalio ir kt. apylinkėse.
2013 m. spalio mėnesį į Saratovo kraštą buvo surengta dešimties dienų ekspedicija, nuvykstant į 1863m. lietuvių sukilimo dalyvių tremties vietas: Jeršov, Čiornaja Padina, Tolovka, Litovka ir Kurilovka gyvenvietes. Apsigyvenus Černaja Padina kaime audiovizualiniu, biografinių interviu ir aprašomojo stebėjimo būdais buvo fiksuojami lietuviškojo kultūrinio paveldo bei socialinės atminties elementai. Buvo įrašyta 15 interviu, 4 fokus grupės interviu, 3 atsiminimų pasakojimai (iš viso 21 val. audio įrašų). Taipogi ekspedicijos metu atlikta fotofiksacija (550 foto vienetų) bei filmavimas (4 val. filmuotos medžiagos). Atitinkama medžiaga yra kaupiama ir Lietuvoje, pasitelkiant iš tremties sugrįžusiųjų buvusių tremtinių palikuonių asmeniniais archyvus, biografinius interviu bei atsiminimus. Iki šiol yra atlikta – 5 interviu ( 9 val. audio įrašų) bei perfotografuota pluoštas foto nuotraukų iš asmeninių archyvų.
Kadangi 2013 m. vasarą netekome dviejų itin gerą atmintį išlaikiusių lietuviškai tebešnekėjusių Čiornaja Padina gyventojų, be to, yra likę tik trys paskutiniai garbingo amžiaus lietuviakalbiai, todėl 2014 m. numatoma dar viena ekspedicija į Saratovo kraštą.
Visomis šiomis veiklomis siekiama plačiau pažvelgti į lietuviškojo identiteto raiškos elementų transformacijas tremties vietose – Saratovo krašte bei pačioje Lietuvoje. Taip pat šiuo projektu siekiama supažindinti Lietuvos ir pasaulio lietuvių jaunąją kartą su mažiau žinomomis lietuvių tautos tremties vietomis Rusijos Federacijoje.
Pagal surinktą medžiagą buvo parengtas ir mokslo populiarinimo straipsnis portale www.bernardinai.lt su kuriuo galite susipažinti čia.
Žemiau pateikiamos fotografijos, padarytos ekspedicijos į Saratovo kraštą metu.
REMIGRATIONS. International Research Program: „Remigrations and Transformations in Post-socialist European Region”
2013-2018
Koordinuojanti institucija: Mainco universiteto Tarpkultūrinių Studijų centras, Vokietija. Projekto metu parengta ir publikuota knyga, kurią galite rati čia.
Projekto partneriai: Socialinės antropologijos centras (VDU) ir kt.
Finansuojanti institucija: ERSTE fondas, Austrija.
TRANSLINES – „Inequalities of mobility: relatedness and belonging of transnational families in the Nordic migration space”
2015-2019
Koordinuojanti institucija: Rytų Suomijos universitetas, Joensu.
Projekto partneris: Socialinės antropologijos centras (VDU).
Finansuojanti institucija: Suomijos Mokslų akademija.
Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai
2012-2014
Koordinuojanti institucija: Socialinės Antropologijos Centras (VDU). Projekto koordinatorius- Vytis Čiubrinskas.
Projekto partneriai: Lietuvos Socialinių Tyrimų Centro Sociologijos Institutas ir Lietuvos Istorijos Institutas.
Finansuojanti institucija: Lietuvos Mokslo Taryba.
Projekto tikslas – išsamiai ištirti ir įvertinti globalizacijos procesų (transnacionalizmo) poveikį jaunų Lietuvos piliečių/lietuvių kilmės asmenų valstybinio ir tautinio tapatumo kaitos procesams ir naujų jų formų atsiradimui. Projekte sprendžiama kaip globalizacija lemia jaunimo, gimusio 1980-1990 m., tapatumų homogenizaciją, fragmentaciją. Daroma prielaida, kad valstybė, patirdama transnacionalizmo iššūkius, išlieka svarbiu jaunų piliečių ir/arba lietuvių kilmės asmenų identiteto resursu. Siekiama nustatyti šių asmenų skirtingus tapatumo darybos būdus priklausomai nuo globalumo – lokalumo kontekstų.
Tyrimu keliamas probleminis klausimas: kaip vyksta etninio ir nacionalinio identitetų transformacijas ir jų fragmentacijas? Koks yra kilmės, gyvenamosios vietos, santykio su valstybe (- ėmis), istorija, kalba, tradicijomis ir kt. vaidmuo jų tautinio identiteto raiškai; kaip tam tikros grupės jaunimas konstruoja savo tautinį identitetą santykyje su globalizacijos procesais. Projekte tiriama trijų 1980-1990 metais gimusio jaunimo grupių: (1) ne mažiau kaip 6 metus gyvenančių svetur; (2) atvykėlių į LR iš buv. Sovietų Sąjungos ainių (antros kartos rusakalbių) ir (3) specifinėse (istorinio ir esamo paribio) vietovėse gyvenančių vietinių jaunų žmonių, valstybinio ir tautinio tapatumo formų daryba ir raiška, jų sąsajos su socialinio mobilumo aspektais. Tam konstruojamos trys empirinio tyrimo ašys: naujieji emigrantai (Čikagoje ir Londone), lokalios bendruomenės (Lietuvos lenkai Šalčininkuose ir Lenkijos lietuviai Punske) bei Visagine ir Klaipėdoje gyvenantys rusakalbiai Lietuvos Respublikos piliečiai.
Sekuliarizacijos proceso ypatumai Lietuvoje: viešo ir privataus religingumo sankirtos
2010-2012
Koordinuojanti institucija: VDU Sociologijos Katedra ir Socialinės Antropologijos Centras.
Finansuojanti institucija: Lietuvos Mokslo Taryba.
Projekto tikslas – atskleisti sekuliarizacijos proceso ypatumus Lietuvoje, ištiriant šio proceso dimensijų raiškos intensyvumą ir specifiką.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
Europos Sąjungos 7-osios bendrosios programos projektas: WALQING – Darbo ir gyvenimo kokybė naujose ir besiplečiančiose darbo sferose
2009-2012
Koordinuojanti institucija: FORBA ( Forschungs- und Beratungsstelle Arbeitswelt ), Austrija. Projekto koordinatorė Ursula Holtgrewe.
Projekte dalyvavo partneriai iš šių šalių: Austrija, Belgija, Bulgarija, Danija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lietuva, Ispanija, Norvegija, Jungtinė Karalystė.
Finansuojanti institucija: Europos Sąjunga.
Projekto metu buvo tiriami ryšiai tarp „naujų darbų“, darbo sąlygų, užimtumo juose ir jų pasekmių žmonių darbo ir gyvenimo kokybei. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į problemiškas ir nesaugias darbo sąlygas, mažą darbo užmokestį ir (ar) socialinės integracijos trūkumą. Projektas sujungė mikro ir makro analizės lygmenis ir, remiantis tokia analize, identifikavo tiek kritinius „naujų darbų“ aspektus, tiek gerosios praktikos pavyzdžius.
Daugiau informacijos rasite čia.
Katalikų bažnyčia ir religinis pliuralizmas Lietuvoje ir Lenkijoje: Antropologinės viešų ir privačių religijos sampratų post-socializmo visuomenėje studijos
2007-2010
Koordinuojanti institucija: Makso Planko Socialinės Antropologijos Institutas (Vokietija). Projekto koordinatorius Ingo W. Schroder.
Projekto partneriai: Socialinės antropologijos centras (VDU), Jogailos Universitetas (Lenkija).
Finansuojanti institucija: Valkswagen Fondas.
Projekto tikslas – ištirti skirtingas religinių laukų Lietuvos ir Lenkijos kryptis ilgalaikių etnografijos studijų pagalba analizuojant kasdienines miesto ir kaimo vietovių gyvenimo praktikas ir kaičias religijos prasmes jose.
Lietuvių tautinės tapatybės išsaugojimas europeizacijos bei globalizacijos sąlygomis: lietuviškumo raiška ir nacionalinės Airijos, Anglijos, Ispanijos, JAV ir Norvegijos tapatybių politikos
2007-2009
Koordinuojanti institucija:Socialinės Antropologijos Centras (VDU).
Projekto partneris: Lietuvos Socialinių Tyrimų Centras.
Finansuojanti institucija: Lietuvos Valstybinio Mokslo ir Studijų Fondas, Užsienio Reikalų Ministerija.
Pagrindinis projekto tikslas – nustatyti dabartinės išvietintos (displaced) lietuvių tautinės tapatybės modelius (raiškos būdų įvairovę), emigrantų naudojamų tautinės tapatybės išsaugojimo arba asimiliacijos strategijų turinį bei jų priklausomybę nuo skirtingų valstybių vykdomų tautinės tapatybės politikų.
The Circum-Baltic Qualitative Social Science Teaching Network
2005-2007
Koordinuojanti institucija: Danijos Kopenhagos Universiteto Antropologijos Institutas.
Projekto partneriai: Socialinės antropologijos centras (VDU), taip pat Norvegija, Švedija, Danija, Suomija, Estija, Rusija, Latvija, Lietuva.
Finansuojanti institucija: Šiaurės Šalių Ministrų Taryba Fondas.
Netikrumas ir laisvė: antrosios kartos pokyčio posovietiniame pasaulyje lyginamoji etnografija
2004-2007
Koordinuojanti institucija: Kopenhagos Universiteto Antropologijos Institutas.
Projekto partneriai: Socialinės antropologijos centras (VDU), taip pat Suomija, Švedija, Norvegija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Rusija, Rumunija.
Finansuojanti institucija: Šiaurės Šalių Ministrų Tarybos Mokslo Rėmimo Fondas (NORFA programa).
Projekto tikslas – NECEN yra socialinių mokslų akademinis tinklas apimantis Rytų/Centrinės Europos regioną, dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas tyrimų laukų srityse, dėstytojų ir studentų mainų vykdyme ir kitose akademinėse veiklose.
Higher Education and Research on the Globalization Process and its Consequences’ by Nordic Research and Education Grant Scheme
2004-2007
Koordinuojanti institucija: Švedijos Lundo Universiteto Socialinės Antropologijos Institutas.
Projekto partneriai: Socialinės antropologijos centras (VDU), taip pat Suomija, Švedija, Norvegija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Rusija, Rumunija.
Finansuojanti institucija: Šiaurės Šalių Ministrų Tarybos Mokslo Rėmimo Fondas (NORFA programa).
Lietuvių tautinės tapatybės raiškos būdai: socialinė atmintis, kultūrinis tęstinumas ir kaita globalizacijos sąlygomis
2005-2006
Koordinuojanti institucija: Socialinės antropologijos centras (VDU)
Projekto partneriai: Mykolo Riomerio Universitetas, Socialinių Tyrimų Institutas.
Finansuojanti institucija: Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas.
Pagrindinis šio projekto tikslas – nustatyti lietuvių tautinio identiteto raiškos būdų (modelių) įvairovę bei ištirti veiksnius, lemiančius identiteto stabilumą ir kaitą bei tęstinumo išsaugojimą ar praradimą globalizacijos procesų sąlygomis.
Tautinės tapatybės bruožų ir simbolių susisteminimas, jų santykinės kultūrinės svarbos nustatymas bei dekontekstualizuotų tautinės tapatybės modelių išskyrimas
2005 – 2006
Koordinuojanti institucija: Socialinės antropologijos centras (VDU)
Finansuojanti institucija: Lietuvos Institutas.
Projekto tikslas – išsiaiškinti ryškiausius kultūrinius prototipus, įvaizdžius, ikonas, charakterio bruožus, tradicijas, įvykius ir simbolius, kuriuos lietuviai sieja su “buvimu lietuviais”. “Buvimas lietuviais” traktuojamas kaip sinonimiškas lietuvių tautiniam identitetui.