2012 m. rugsėjo 20 d., ketvirtadienį, 18 val. VDU (309 auditorija) Socialinių mokslų fakulteto Socialinės antropologijos centro seminare – prof. K. B. Usha iš Delio pristatė šiandieninių socialinių judėjimų Indijoje, ypač anti – nacionalistinių (anti – hindutva) svarbą.
Rugsėjo mėnesį Socialinės antropologijos centre stažavosi dr. K. B. Usha – Jawaharlar Nehru universiteto (Delis, Indija), Rusijos ir Centrinės Azijos studijų centro dėstytoja. Pagrindinė jos akademinių interesų sritis – posovietinių Baltijos šalių visuomenių politikos, o taip pat globalizacijos, socialinių lyčių, tarptautinės politikos, etninių konfliktų, kultūros politikos bei identiteto klausimai. Mokslininkė išleido knygą (2004) „Sužeistasis Afganistanas: komunizmas, fundamentalizmas ir demokratija“ (A Wounded Afghanistan: Communism, Fundamentalism and Democracy). Taip pat ji sudarė knygą (2010) „Seksualinis priekabiavimas mokslo vietose: sociokultūriniai, teisiniai ir etiniai klausimai”(Sexual Harassment in Academic Places: Socio-Cultural,Legal and Ethical Issues. Šiuo metu profesorė rengia knygą: „Baltijos šalys: dvidešimt nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metų“ (Baltic States: Twenty Years After Independence from Former Soviet Union).
Seminaro tema: Šiuolaikiniai socialiniai judėjimai Indijoje: anti – hindutva judėjimai
Socialiniai judėjimai įprastai turi aiškiai suformuluotą ideologiją ir organizacinę struktūrą. Indijoje socialiniai judėjimai yra susiję su identiteto, teisingumo, nelygybės ir nesaugumo klausimais.
Šiame seminare kreipiamas dėmesys į Indijos socialinius judėjimus, nukreiptus prieš nacionalistinę hindutvos politiką, hegemoninę hindų socialinę tvarką, socialinę nelygybę bei siekiančius socialinės transformacijos, lygybės nužemintosioms, marginalizuotoms klasėms.
Nuo 1990 m. V.P. Singh vyriausybės laikotarpiu, suaktyvėjo hindų komunalizmo judėjimai ir reakcija prieš dalitų (neliečiamųjų) ir šudrų (nužemintųjų klasės) pozityvią diskriminaciją valstybės tarnautojų pareigose bei sustiprėjo mažumų, ypač musulmonų, viktimizacija. Anti – nacionalistiniai, t. y. anti – hindutva judėjimai, gimė kaip opozicija šiai hegemonistinei hindų socialinei tvarkai. Jie reikalauja lygių galimybių politikos bei pagarbą užtikrinančios padėties visuomenėje marginalizuotiems ir beteisiams. Tokie judėjimai paprastai vadinami dalitų, nužemintųjų klasių ir mažumų judėjimais, kurie yra mažiausiai fundamentalistiniai, o taip pat nėra ir pernelyg reiklūs.
